- atdūsis
- ãtdūsis sm. (1), atdūsỹs (3b)
1. Pgr kvėpavimas, atsikvėpimas, kvapas: Žemčiūgų teipogi ieško žmonės mariose ... ir tenai be atdūsio, ... kolei gal iškęst, trunka SPII186. Iki paskutinio ãtdūsio mano amžiaus KII14. Lyras miršta, iškvėpęs paskutinį kankinio atdūsį rš.
2. atsidusimas, dūsavimas: Tarė tėvas su atdūsiu: duok Dieve, duok Dieve M.Valanč. Džiovinsi, motute, sūnaus mandierėlę savo brangiais atdūsė̃liais VD335. Nuo sunkių atdūsėlių tai vysta vainikėlis JD806.
3. atilsis, atgajis: Duok manie ãtdūsį kieka tieka J. Aš negaliu datūrėti taip sunkaus darbo be ãtdūsio J. Ir darbininkui žmogui reikalingas šioks toks atdūsỹs Lkš.
◊ be ãtdūsio uždusęs, skubėdamas: Parbėgo be ãtdūsio Slnt.paskutìnį ãtdūsį išléisti mirti: Žmogus išleido paskutinį atdūsį rš.víenu ãtdūsiu iš karto: Víenu ãtdūsiu į kalną įšoko Slnt.
Dictionary of the Lithuanian Language.